<<Atgal

Į pradžią

Pirmyn>>

III skyrius 3 bandymas. Suspausta pūslelė, dėl gyvsidabrio iš vertikalaus vamzdžio kritimo, viršutinėje tuščioje vamzdžio dalyje savaime ima pūstis

I. Paėmė ilgą, bent trijų pėdų ilgio, stiklinį vamzdį DB, kurio galas B buvo atviras, o galas D išaugo į ampulę arba pūstą buteliuką A su kiauru dugnu C.

II. Per angą C įleido karpio pūslelę, prieš tai išdžiovintą ir iš jos ištraukus visą orą. Jos kaklelis siūlu buvo labai stipriai užrištas, kad oras negalėtų nei įeiti, nei išeiti. Tada kiaurymę arba angą C uždengė ištempta kiaulės pūslės plėve (kurios tankumas palyginti su kitais geriau sulaiko gyvsidabrį) ir kietai minėtą kiaurymę aprišo.

III. Vamzdį apvertė ir per pakeltą angą B įpylė gyvsidabrį. Pripildė ir visą vamzdį ir ampulę A iki tiek, kad gyvsidabris pūslelę remtų ir prie ampulės dugno prispaustų.

IV. Smiliumi rūpestingai užkimšo angą B. Vamzdį apvertė. Apverstą ir statmenai pastatytą bei pirštu iki tol užkimštą įmerkė iki pat dugno į kitą gyvsidabrį, esantį indelyje EF.

V. Kita ranka laikydamas vamzdį vertikaliai, atitraukė pirštą nuo angos B. Tai padarius, greitai gyvsidabris nusileido ir, palikęs ampulę A ir kažkokią vamzdžio dalį, ištekėjo iš minėtos angos B. Ir po įvairių vamzdžio viduje svyravimų aukštyn ir žemyn, pagaliau nurimo sustojęs vamzdžio viduje prie dvidešimt septynių colių aukščio nuo gyvsidabrio, laikomo apatiniame indelyje EF, paviršiaus, iki ženklo pvz., G.

Tai padarius, karpio pūslelė, kuri buvo ampulės A viduje, nors jos kaklelis ir buvo užrištas, nusileidus gyvsidabriui vamzdžio viduje, savaime ėmė pūstis. Bet dėl įrenginio svyravimo ar oro iš išorės patekimo, tuojau glebdavo.

<<Atgal

Į pradžią

Pirmyn>>

© KTU biblioteka, 2014