<<Atgal

Į pradžią

 

VI skyrius. Naujasis romėniškasis optikos fenomenas

Turėjo varinę plokštelę, maždaug tokio ilgio ir pločio, kaip vaizduoja gretima figūra ABC. Prie abiejų jos galų buvo statmenai pastatytos lentelės B ir C. Viena iš jų viduryje turėjo skylutę D, o kita – lęšio grūdelio didumo skylę su įstatyta adatėle su galvute taip, kad galvutė atitiktų skylės centrą, o kaklas arba kojelė remtųsi į apatinį skylės kraštą, kaip yra figūroje.

Kas akį prikišdavo prie skylutės D ir nukreipdavo žvilgsnį į skylę E, matydavo adatėlės galvutę jau ne skylėje E, bet tarp E ir D. [...]

Adatėlės galvutės spinduliai skylėje D susikryžiuoja, pasiekdami akį lūžta ir labiau išsiskečia. Taigi kadangi akis mato adatėlę per anuos sulaužytus ir išskėstus spindulius, mato ją didesniu kampu, negu daro adatėlės tiesūs spinduliai į skylę D. Todėl ji pasirodo artimesnė, negu iš tikrųjų yra. Tai yra ten, kur lūžę spinduliai tiek vienas nuo kito yra nutolę, kiek tiesūs yra nutolę nuo pačios adatėlės. Paaiškinti priežasties negaliu, nebent tik Optikos ir Dioptrijos žinias paėmęs čia sudėčiau.

 

 

© KTU biblioteka, 2014