<<Atgal

Į pradžią

Pirmyn>>

II skyrius. Amžinai judantis, Wilhelmo Schrotero išbandytas

Schemos paaiškinimas

Pirma. Tebūna pailga gretasienio formos dėžė arba skrynia, suskirstyta į tris skyrius, kaip matyti A, B, C. Dviejuose pirmuose skyriuose A ir B išdėstyti šeši ratai, būtent po tris kiekviename, o trečiame skyriuje C yra keturi ratai, bet išdėstyti kita tvarka nei likusiuose. Taigi viršutinėje eilėje yra trys ratai, vidurinėje – keturi, apatinėje – trys. Visi kiekvienos eilės ratai turi bendras ašis, kaip matyti schemoje.
Ratai dviejuose pirmuosiuose skyriuose A ir B sustatomi taip: b, c, d, e, f, g yra visi vienodi, būtent, kiekvieno apskritimas h išduobtas apvaliu ar keturkampiu grioveliu, kad rutulys galėtų juo perbėgti. Griovelio įdubimo viduje išdėstomos tarpusavy vienodu atstumu geležinės vinys, prie galvučių turinčios plačias ir sunkias menteles, kuriomis rutulys būtų pagaunamas ir sulaikomas nuo kritimo. Tokių vinių pagal ratų proporcijas gali būti įsmeigiama aštuonios, dešimt, dvylika ir t. t., bet suskirstyta vienodais tarpais, kaip matyti i. Be to, aplink visus pirmųjų dviejų skyrių A ir B ratus pačių skyrių viduje turi būti padaromas apskritas lankas k, kurio viduryje suktųsi ratas, kad rutulys, pralėkdamas įdubimu h, neiškristų.
Skyriuje C tebūna tik keturi atviri ir paprasti ratai tuo tikslu, kad sukdamiesi didintų galią.

Antra. Skyriaus A viršuje, kur L, yra piltuvėlis, kurio vamzdis arba koja pereina plokštę ir tęsiasi iki apskritimo k. Į piltuvėlį įmetamas rutulys. Jis krinta ant vinies i ir suka ratą d, kol pasiekia m, kur yra vamzdis, nuvestas nuo viršutinio apskritimo į antrą. Per šį vamzdį rutulys krinta ant rato c, į jo įdubimą, perbėgdamas krinta ant rato b, ir čia išeina iš apskritimo į p. Kadangi rato e apskritimas yra žemesnis negu rato b, todėl iš p per vamzdį rutulys krinta į q ir ten pagaunamas rato e vinių, kur pakeliamas aukštyn, ir palei R vamzdžiu, nuvestu nuo rato e iki rato f, nuvaromas į ratą f, iš ten tuo pačiu būdu vamzdžiu S į ratą g. Čia vėl keliamas aukštyn iki T, kur ratas g išmeta rutulį. Kadangi ratas g yra aukštesnis negu ratas d, rutulys pasvirusia plokštuma MV iš naujo krinta ant rato d.

Trečia. Reikia šešių rutulių, kurie būtų paleidžiami į ratus. Vienas po kito turi būti įmetami į piltuvėlį L po to, kai ankstesnis jau nusileido iki vamzdelio m. Visada kiekviename rate turi būti vienas rutulys po to, kai visi šeši buvo minėtu būdu paeiliui sumesti.

Ketvirta. Visada vienas ratas turi būti didesnis už kitą, kaip tai padaryta figūroje. Skyriaus B ratai tebūnie sustatyti taip, kad vienas būtų užpakaly kito, taigi ratas e už rato f ir ratas f už rato g. Priešingu atveju rutulys iš žemiau esančio rato į aukštesnį negali būti persiunčiamas.

Penkta. x, y, z yra trys išsikišę svambalai, iš kurių pirmas yra didesnis ir sunkesnis už antrąjį, ir antrasis didesnis ir sunkesnis už trečiąjį. Tarnauja tam, kad visada išlaikytų tolygų judėjimą.

Šešta. Šių svambalų sunkumas ir didumas, kaip ir rutulių sunkumas, turi būti proporcingas ratų didumui. Šis santykis ir kiti dalykai, kuriuos šiame darbe reikia panaudoti, geriau gali būti suprantami iš paties veikimo, negu žodžiais nusakomi.

<<Atgal

Į pradžią

Pirmyn>>

© KTU biblioteka, 2014