Į parodą

Gaspar Schott biografija

 

Gaspar Schott (1608-1666) (vok. Kaspar Schott, lot. Gaspare Schotto) - vokiečių jėzuitas ir mokslininkas, specializavęsis fizikos, matematikos ir kt. srityse.

G. Schott gimė Königshofe, netoli Würzburgo. Numanoma, bet nėra tiksliai žinoma, jog ankstyvąjį išsilavinimą jis gavo Jėzuitų kolegijoje Würzburge. 1627 m. devyniolikmetis G. Schott įstojo į Jėzuitų ordiną, o 1629 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas į Würzburgo universitetą trijų metų filosofijos studijoms pas Athanasius Kircher (1602-1680), tęsdamas Jėzuitų kolegijos nariui būtiną akademinę dalį.

1631 m. G. Schott nuvyko į Jėzuitų seminariją Tournai (Belgija), 1633 m. persikėlė į Siciliją, kur iki 1638 m. tęsė teologijos, filosofijos ir matematikos studijas Palerme. 1637 m. jis buvo įšventintas į kunigus. G. Schott pasiliko Sicilijoje beveik dvidešimčiai metų, dėstė skirtingose Jėzuitų kolegijose Sicilijoje, tačiau daugiausia Palerme, du metus praleido Trapanyje.

1652 m. jis persikėlė į Romos kolegiją, kur dirbo kartu su Athanasius Kircher. Sekančius 2,5 m. G. Schott dirbo asistentu, taip pat rinko medžiagą vėliau publikuotiems darbams. 1655 m. jis grįžo į Vokietiją, iš pradžių į Mainzą, po to į Würzburgą, kur liko iki gyvenimo pabaigos. Würzburgo gimnazijoje dėstė matematiką ir fiziką. Iš dalies G. Schott grįžimą motyvavo Jėzuitų vyresnybės noras „suminkštinti“ Mainzo arkivyskupą Johann von Schonborn, su kuriuo santykiai buvo įtempti. G. Scott aplankė Romą 1661 ir 1664 m., kreipėsi su prašymu leisti dėstyti matematiką Romos jėzuitų kolegijoje, bet šis buvo atmestas. Vietoj to jam pasiūlyta vadovauti Heiligenstadto kolegijai, kurį jis atmetė, manydamas, jog yra netinkamas administraciniam darbui ir dėl pablogėjusios sveikatos. G. Schott mirė 58 m. amžiaus.

Svarbiausi darbai

G. Schott originalių atradimų atliko nedaug. Tai daugiau pranešimų, straipsnių, skaitytų knygų apžvalgų ar pakartotų eksperimentų kompiliacija. Geriausiai G. Schott žinomas darbais hidraulikos ir mechanikos įrankių srityse. Svarbiausi darbai:

  • Mechanica Hydraulico-Pneumatica. – Würzburg, 1657.
  • Magia Universalis. Naturae et artis. – Würtzburg, 1657-1659. – 4 t.
  • Pantometricum Kircherianum. – Würzburg, 1660.
  • Cursus Mathematicus. – Würzburg, 1661. – Publikavo keletą leidimų.
  • Physica curiosa. – Würzburg, 1662. – 2 t.
  • Anatomia Physico-Hydrostatica Fontium Ac Fluminum. – Würzburg, 1663.
  • Technica curiosa. – Nürnberg, 1664.
  • Schola steganographica. – Nürnberg, 1665
  • Organum Mathematicum. – Würzburg, 1668.
  • Kircher, Athanasius. Itinerarium extacticum s. opificium coeleste / [redagavo G. Schott]. – Rome, 1656.
  • Curtz, Albert. Amussis Ferdidindea ad problemata universae matheseos explicata / [redagavo G. Schott]. – Monachium, 1654.

Mechanica Hydraulico-Pneumatica. G. Schott publikavo glaustą hidraulikos ir pneumatikos instrumentų, buvusių Kircher muziejuje, vadovą, kurį papildė pirmoje Mechanica hydraulico- Pneumatica (1657) versijoje. Kaip priedą jis įdėjo detalų Otto von Guericke (1602-1686) tuštumų (vakuumo) eksperimentą. Tai anksčiausia paskelbtas šio darbo aprašymas. Priedas atnešė G. Schott vadovui didelę sėkmę.

Dėl šios priežasties kiti jėzuitai informuodavo jį apie atliktus išradimus ar atradimus. G. Schott pasikeitė keliais laiškais su Guericke, siūlydamas išspręsti naujas problemas ir publikavo jo vėliausius išradimus. Taip pat susirašinėjo su Christian Huygens (1629-1695) ir buvo pirmasis išspausdinęs Robert Boyle (1627-1691) darbą apie oro pompą, išgarsėjusį Vokietijoje. G. Schott kartojo Guericke, vėliau Boyle eksperimentus, taip pat atliko medicininius, intraveninių injekcijų poveikį tiriančius bandymus.

Magia Universalis. Naturae et artis. Tarp garsiausių G. Scott darbų yra Magia universalis, apimantis daug matematikos problemų ir fizikos eksperimentų, daugiausia optikos ir akustikos srityse, ir du jo priedai: „Physica curiosa“ (2 t.) bei „Technica curiosa“. Pastarajame leidinyje taip pat pateikiamas Schott ir Guericke susirašinėjimas (1661-1662 m.).

Į parodą