RAUDONDVARIO GRAFŲ TIŠKEVIČIŲ XV–XVII AMŽIŲ KNYGOS

 

ATGAL APIE
PARODĄ
TIŠKEVIČIŲ
BIBLIOTEKA

W. FISCHERIO
DOVANA

KNYGŲ
SĄRAŠAS

KNYGOS

PIRMYN
   


Raudondvario grafų Tyszkiewiczių bibliotekos išskirtinumas

Raudondvario biblioteka buvo viena didžiausių XIX a. Lietuvos dvarų bibliotekų, atskleidžianti grafų Tyszkiewiczių platų interesų spektrą ir rodanti jų pagarbų požiūrį į knygą. Didžiąją kolekcijos dalį sudarė XIX a. įvairios tematikos leidiniai, tačiau vertingiausia jos dalis – XV–XVIII a. spaudiniai bei rankraščiai. Prie bibliotekos gausinimo ir puoselėjimo prisidėjo kelios Tyszkiewiczių kartos.
1846 m. Raudondvario savininko Benedykto Emanuelio Tyszkiewicziaus įgaliotinis Sankt Peterburge, kolegijos asesorius Leonardas Liubowickis nupirko senatoriaus Vasilijaus Novosilcevo asmeninę biblioteką (ar didžiąją jos dalį) – 4605 leidinius.
1868 m. į Raudondvarį pateko našlaičiu likusio Benedykto Henryko Tyszkiewicziaus tėvų biblioteka, kurią sudarė 2828 pavadinimų XVI–XIX a. leidiniai. Keliautojas, fotografas, kolekcininkas B. H. Tyszkiewiczius Raudondvario bibliotekos kolekciją papildė leidiniais, parsivežtais iš kelionių, pirktais antikvariatuose ar knygynuose, fotografijomis iš kelionių Alžyre, Egipte, Kinijoje, Ceilone, Japonijoje ir kt.
1903 m. iš tėvo valdyti dvarą perėmė Benedyktas Janas Tyszkiewiczius. 1903–1914 m. jis su žmona Roza Branicka ypatingą dėmesį skyrė bibliotekos gausinimui. Garsus lenkų kolekcininkas, etnografas Michalas Federowskis padėjo jiems įsigyti leidinių vietiniuose ir užsienio antikvariatuose.
Prieš I pasaulinį karą Raudondvario bibliotekoje būta visoje Europoje supirktų apie 10–20 tūkst. egz. knygų, rankraščių, ikonografijos ir kartografijos dokumentų. Sukauptas gausus graviūrų ir ekslibrių (apie 1500 vnt.) rinkinys. Dvaro biblioteka išsiskyrė kalbų (lotynų, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, rusų, čekų, lietuvių ir kt.) ir tematikos įvairove (religija, istorija, etnografija, menas, grožinė literatūra ir kt.). Jos išskirtinumą taip pat liudijo knygos ženklų (antspaudų, marginalijų) gausa ir leidinių viršelių įrišimų įvairovė (ypač XVI–XVIII a.).

 

   
             
   

 

 

     
             
   

     
   

Raudondvario grafų bibliotekos nuosavybės ženklai. Saugoma KTU bibliotekoje

   
         
   

Iš pradžių Tyszkiewicziai bibliotekai paskyrė atskirą salę. Bibliotekai didėjant, knygos netilpo vienoje patalpoje, todėl buvo atrinktos pagal tam tikrus požymius į grupes ir išsklaidytos po atskirus rūmų salonus ir kitas patalpas. Dalis bibliotekos buvo perkelta į dvaro administracijos pastatą.

XX a. pr., artėjant Pirmajam pasauliniam karui, grafai Tyszkiewicziai apsisprendė palikti Raudondvarį. Vertingiausią bibliotekos dalį jie išsivežė į Suchą (Lenkija), kuri po Antrojo pasaulinio karo atiteko Lenkijos nacionalinei bibliotekai Varšuvoje. Likusi jos dalis pasklido po akademines, viešąsias ir privačias bibliotekas. Knygų įsigijo ir pavieniai asmenys, pvz. bibliofilas Petras Jakštas ar knygyno savininkas vokietis Walteris Fischeris. Po P. Jakšto mirties knygos atiteko Vilniaus universiteto bibliotekai, W. Fischeris knygas padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai.

 

   
ATGAL  

KTU biblioteka, 2015

 

PIRMYN